„Žodžių žmonėse“ pateikiami pokalbiai su vyresniosios kartos rašytojais ar jų antrosiomis gyvenimo pusėmis; taip pat neužmirštami išeivijos rašytojai, kuriuos siūloma jau taip nebevadinti, nes ir jie iš prigimties yra lietuviai. Lietuvos rašytojai yra rašytojai, nesvarbu, kur būtų kūrę: tėvynėje ar savanoriškoje tremtyje. Paminėtini ir įdomūs pokalbiai su neseniai išėjusiais į kitą gyvenimo lygmenį rašytojais: Judita Vaičiūnaite ir Jurgiu Kunčinu; taip pat su Leonardu Gutausku, Justinu Marcinkevičiumi, Vytautu Alantu, Antanu Čalnariu ir kt. Leonas Peleckis-Kaktavičius, kalbėdamas apie visus rašytojus, kurie susitinka knygoje, teigia, kad „ne visi šitos knygos herojai artimai bendravo ar bent buvo susitikę. Tačiau viena gija juos visus tikrai vienija: tai – žmonės, kuriems žodis, jo stebuklinga galia neabejotinai buvo ar yra svarbiausia gyvenime“.