Romane „Žmogus, kuris juokiasi“ Viktoras Hugo atskleidžia pasaulyje ir asmenybėje glūdinčias priešybes: grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus.

Nepaprastai gilūs ir sudėtingi charakteriai romane įgauna simbolinę prasmę, žmogus čia kovoja su vidiniais ir visuomenės demonais, kovoja už savo sielą.