Johannas Gottliebas Fichtė (1762–1814) – vokiečių klasikinės filosofijos ir vokiškojo idealizmo atstovas, Immanuelio Kanto sekėjas, savąją filosofinę liniją grindęs žmogaus ir jo laisvės, individo sąmonės, mąstymo ir pažinimo raidos idėjomis. Žmogaus gyvenimo tikslas, mąstytojo supratimu, tapti protinga, absoliučiai savarankiška būtybe, kuri vadovautųsi tik savimi.. Žmogus pats save kuria, o kurdamas save – jis kuria pasaulį. Knygos vertėjos Kristinos Rickevičiūtės teigimu, klasikinės vokiečių filosofijos raidoje Fichtė išsiskiria kovinga dvasia, kritikos patosu, aistringu žmogaus vertės teigimu. Leidinyje ryškiai atsiskleidžia vokiečių filosofijai būdingas pažinimo subjekto aktyvumas, kurį lėmė tuometinės socialinės, politinės ir kultūrinės sąlygos Vakarų Europoje. Kovai su viešpataujančia nelygybe, priespauda, sugedusiais papročiais ir kitomis blogybėmis, autorius paskyrė visą savo gyvenimą, mėgindamas suderinti savyje dvi prieštaringas savybes – meilę abstrakčiai filosofijai ir aistrą praktinei veiklai.  Skaitytojus sužavės autoriaus J. G Fichtė kovingumas, jo sampratavimo galia bei filosofijos laimėjimų, kaip dialektika, aiškinimai. Knyga privers pasistengti lavinti tiek protą, tiek teorinį samprotavimą.