Roland Barthes (1915–1980) – semiotikas, eseistas, naujos kritinės tyrinėjimo krypties pradininkas, palaikęs dialogą su didžiuma savo meto teorinių diskursų ir intelektualinių judėjimų, paneigęs bet kokią kalbos instituto galią. Kūrinių Le Degrė zėro de l'ėcriture, 1953 (Nulinis rašymo laipsnis, liet. 1991), Fragments d'un discours amou- reux, 1977 (Meilės diskurso fragmentai, 2016) autorius.

„Neaprašinėdamas ir neapibrėždamas, haiku (taip galiausiai vadinsiu bet kokį pertrūkstantį brūkšnį, bet kokį japonų gyvenimo įvykį, koks tik pateikiamas man skaityti) susitraukia iki vien grynos nuorodos. Štai tai, štai taip, sako haiku, štai toks. Ar dar geriau: Toks!, pasako tokiu staigiu ir trumpu potėpiu (be virpėjimo ir kartojimo), kad net jungties čia būtų per daug, panašiai kaip graužaties dėl uždrausto, visiems laikams pradingusio apibūdinimo. Prasmė čia ne daugiau nei blyksnis, šviesos rėžis.“