Personažai gimsta įvairiausias būdais, ir kartais atrodo, kad jau tiek matei visokių keistenybių, jog niekas nenustebins. Bet štai Gagio gimimas visgi nustebino – sykį jis ėmė ir apsigyveno mano dešinėje rankoje. Gyventi su žąsinu rankoje nėra lengva, tad greitai pasidarė aišku kaip dieną: teks visą šį reikalą aprašyti, nes kitaip jis toje rankoje ir liks.

Žinoma, būta daug abejonių. Tarkim, ar ranka tikrai iš visų mano kūno dalių labiausiai nusipelno knygos? Bet aš juk tik rašytojas, o Gagis – didis keliautojas, tad tokius dalykus turbūt išmano geriau. O gal reikia jį perkraustyti iš rankos į, pavyzdžiui, ausį arba blakstieną? Tada juk ir knyga greičiausiai būtų kitokia, ir Gagis būtų kitoks: galbūt mažiau keiktųsi geografiškai, rečiau skraidytų pas žąsis, o gal net taptų sėslus ir taikingai augintų uždraustas daržoves.

Bet galiausia numojau į visas abejones kaire ranka (dešine negalėjau, nes dar būtų iškritęs Gagis): tegul būna jis šiuose puslapiuose toks, kokiu jam norisi būti. Ir, Bisau Gvinėja, manu, tai buvo prasmingiausias numojimas kaire ranka mano gyvenime.

Aidas Jurašius