Visiškai vienodos savaitės, vienodi savaitgaliai. Darbas, pasivaikščiojimai parke. Visi aplinkui tuokiasi, gimdo vaikus, “suka” lizdus. O Tereza – netekėjusi, neišvaizdi ir kukli tarnautoja. Kam dovanoti širdį, jeigu niekam jos nereikia?

Ji ieško vyro: stengdamasi jį rasti, keliauja, skaito “padedančią išgyventi” populiariąją literatūrą ir tikslui pasiekti nesibodi jokiomis priemonėmis. Ji spendžia vyrams spąstus, į kuriuos netikėtai įkliūva provincijos universiteto profesorius, rimtas šeimos tėvas ir vyras Matijas. Tie spąstai tokie tvirti, kad nelaimėlis, nors ir kepurnėdamasis iš visų jėgų, nepajėgia ištrūkti. Nekaltas žaidimas su ugnimi ne toks jau ir nekaltas...

Šis romanas žavus, ironiškas ir pakankamai kandus. Rašytoja šaiposi iš nepatyrusio vyriškio meilės nuotykių troškimo ir parodo, į kokią absurdišką padėtį galima patekti per neatsargumą ir nerangumą.