Monografijoje lingvistiniu požiūriu ištirta ir aprašyta svarbiausių lietuviškų XVI–XVIII a. kalvinistų giesmynų redagavimo istorija. Didžiausias dėmesys skirtas Knygos nobažnystės (1653) giesmynui. Ypač detalizuotas intensyviausiai taisytas leidinių lygmuo – ortografija; pateiktos hipotezės dėl kai kurių atliktų taisymų motyvų bei chronologijos. Tyrimas atskleidė, kurie giesmynų kalbos aspektai buvo reikšmingi to meto lietuviškų knygų rengėjams.