„Vokais išvirkščiais“ – trečioji Tomo Vyšniausko knyga. Pirmasis poeto rinkinys „įelektrinto piemens“ (2018) pelnė Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premiją už geriausią metų debiutinę poezijos knygą. T. Vyšniausko kūrybai būdinga eksperimentavimas, kalbinės raiškos galimybių sureikšminimas, pastanga kasdieniuose daiktuose ir situacijose įžvelgti neįprastybę, integruojant egzistencinius ir teologinius klausimus.

Šioje knygoje autorius gilinasi į dialogo (kartais kiek skausmingo) vaidmenį tarp atskirų individų, tarp asmens ir aplinkos, galiausiai tarp žmogaus vidinio pasaulio ir jo patiriamos išorės. Siurrealistinių erdvių kūrimas, paradoksalių ryšių tarp skirtingų reiškinių paieška atspindi autoriaus siekį pavaizduoti terpę užgimstančiam pokalbiui, kartu svarstant, ar įmanoma pasislėpti nuo slegiančios tikrovės, nutraukti su ja saitus ir eliminuoti emocijas. Neatsitiktinai pasaulis rinkinyje regimas kaip nederlinga dirva, kurioje sunku suvešėti nebūnant piktžole, o kai „šviesa užlipina vokus", žinutė skrieja be adresato.