Pasaulyje, kuriame nuolatos viena kitai klijuojame etiketes, būtinai turi pasirinkti, kas esi. Tai kas gi tu? Gal tu – miesto fėja, skrajojanti virš purvinos realybės ir trokštanti visus apkabinti? Gal tu – išmintinga žiniuonė, turinti atsakymus į visus klausimus ir niekada nesuklystanti? Gal tu – pirmūnė, visada ir viską gavusi kruvinomis pastangomis? O gal tu – dvasinga žemiškų gėrybių išsižadėtoja, paniekinamai žvelgianti į tuštybių mugę? O gal tu – „barakuda“?

Jei tu – „barakuda“, tai kas tu? Ar tu – kvaiša be išsilavinimo ir stuburo, prieš akis matanti tik vieną Dievą – pinigus? Ar tu – kovinga ir rafinuota pantera, metų metus dėl ateities investuojanti į išsilavinimą, žinias, pomėgius, įpročius?

Tai štai ką mes suplakėme į vieną krūvą ir pavertėme nusikaltimu. Norą gyventi gražiai. Būti sočiai ir mylimai. Ir kad tavo vaikai būtų saugūs.

Šioje dviveidėje karalystėje, kur sakydamas, kad nori tave apkabinti, draugas tyliai džiaugsis tavo nesėkme su viltimi, jog gal jam pavyks užimti tavo vietą, turi galvoti, kaip pasirūpinti savimi. Sako, kad kare visos priemonės tinka.

Ir net jei gimei maža pasakų princese ir daugelį metų buvai maitinama „ilgai ir laimingai“ pažadu, vieną dieną gali suprasti, kad teks virsti plėšrūne, kuri kovos už save visomis priemonėmis – juk nugalėtojų niekas neteisia.

Nes visai gali būti, kad viskas nėra ir nebus rožėmis klota ir jokia pasaka neišsipildys. Princas neatjos. Gal jis net bijo arklių. Arba jis jau seniai vedė kitą. Ir jie visai negyveno ilgai ir laimingai. Jie išsiskyrė ir jis tapo girtuokliu. Arba jis užaugo tinginiu ir kvailiu, niekada nepaveldėjo milijonų ir niekada nieko neuždirbo. O gal jis muša žmoną. Arba jis laimingai gyvena su tavo klasioku ir tavo pasaka niekada net neprasidės, jei pati nesiimsi veiksmų.

Ir tu imiesi. Kovoji. Išmoksti neatsigręžti į paniekinamą šnabždesį už nugaros. Išmoksti nematyti kreivų šypsenų. Užsibrėži tikslą pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, kad nebereikėtų vaikystės pasakų – juk savo pasaką susikursi pati. Tu – stipri ir bebaimė. Nes tu žinai, kad visai gali būti, kad „in the end of a day“ prieš visus stovėsi viena.

Bet tu juk pasiruošusi...

Agne Jagelavičiūtė