Monografija „Vladislovas Daujotas: Tekstilininko archyvas. Textile Artist's Archive“ skirta Vladislovo Daujoto (1921–2009) – ilgamečio Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros profesoriaus, tekstilės menininko ir dizainerio gyvenimui bei kūrybos palikimui.

Knygoje apžvelgiama V. Daujoto biografija ir įvairiapusė meninė veikla: audinių dizainas, unikalioji tekstilė ir pedagoginis darbas. V. Daujotas – epochos modernėjimo simboliu tapusios kavinės „Neringa“ (1959) ir to paties pavadinimo viešbučio (1960) dekoratyvinių audinių autorius. Laiko išbandymus atlaikė ir jo unikalieji tekstilės darbai.

V. Daujotas buvo kompozicijos pagrindų dėstymo pradininkas Lietuvos valstybiniame dailės institute, jis diegė pažangias dėstymo metodikas, kurių šaknys – funkcionalistinė Bauhauzo tradicija. Pirmą kartą pristatoma nemaža dalis meninės veiklos faktų, surinktų iš muziejų, archyvų bei Vilniaus dailės akademijos Tekstilės meno ir dizaino katedros fondų bei Daujotų šeimos archyvo. Leidinys skirtas kultūros vartotojams, besidomintiems Lietuvos dailės istorija ir šiuolaikinio meno procesais. Knyga parengta VDA Tekstilės meno ir dizaino katedros iniciatyva.

Šio leidinio atsiradimą paskatino 2021 m. parodų salėse „Titanikas“ surengta žinomo tekstilininko ir pedagogo Vladislovo Daujoto (1921–2009) gimimo šimtmečiui skirta retrospektyva, kurią inicijavo Vilniaus dailės akademijos Tekstilės meno ir dizaino katedra (kuratoriai – Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (projekto vadovė), Julijus Balčikonis ir Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė). Taip norėta atiduoti pagarbą tauriai asmenybei, kuri beveik pusę amžiaus aktyviai dirbo kūrybinį darbą ir daug nuveikė dėdama lietuvių tekstilės mokyklos pagrindus.

Nors V. Daujoto darbų svarba Lietuvos tekstilės istorijoje nekelia abejonių, ji dar nepakankamai žinoma plačiajai visuomenei. Paroda tarsi atvėrė V. Daujoto archyvo bylas, suteikė naujos informacijos, intrigavo netikėtais atradimais, tačiau neatsakė į visus klausimus apie asmenį, simboliškai sujungusį kelias epochas – tarpukarį, sovietmetį ir atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį. Todėl leidinys siekia pratęsti tolesnę nežinomųjų paiešką, bandyti stabtelėti, apmąstyti ir nupiešti autentiškesnį V. Daujoto portretą, išsiaiškinti, kaip išlaikė orumą ir lietuvišką tapatybę sovietmečio ideologijos saistomas kilmingas tarpukario šviesuomenės palikuonis, kas jį įkvėpė ir palaikė, kodėl jis kūrė ne tik prestižine laikytą unikaliąją tekstilę, bet ir daug dėmesio skyrė anoniminiam tekstilės dizainui, modernizuojančiam skurdoką sovietinės Lietuvos piliečių gyvenamąją aplinką.

Kad knyga išvystų šviesą, prireikė daugybės asmenų, specialistų, tekstilininkų bendruomenės narių ir institucijų geranoriškų pastangų, pasidalinusių informacija, prisiminimais, nuotraukomis, dokumentais. Šioje knygoje publikuojami dailės kūriniai ir fotografijos saugomos V. Daujoto sesers Irenos Daujotaitės ir sūnaus Sauliaus Daujoto archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Vilniaus dailės akademijos muziejuje. Esame dėkingi šeimai, institucijų vadovams ir darbuotojams už galimybę pasinaudoti vaizdine ir dokumentine medžiaga. Dėkojame Lietuvos kultūros tarybai, parėmusiai rengimą. Ačiū visiems, kurių rūpesčiu ir pastangų dėka išleista knyga.

Leidinio rengėjai tikisi, kad V. Daujotui skirta monografija leis geriau pažinti jo asmenybę ir įvertinti indėlį į tekstilės meno atsinaujinimą, o galbūt ir paskatins toliau tyrinėti jo veiklą.