Ši knyga yra „Vilniaus pokerio“ dvasinis brolis.

Šie du romanai slaptingai panašūs, o kartu

visiškai nepanašūs – tokie tegali būti

vien tikri broliai.

1971: eina į pabaigą roko aukso amžius ...

beviltiškai žlugo Prahos pavasaris...

senokai išardytos Sorbonos barikados...

Jaunas Vilniaus žmogus bando prisijaukinti

pasaulį, užkerėti juodą Vilniaus šmėklą.

Tačiau išgyventi nepadeda nei gilūs ir graudūs

apmąstymai, nei visa pasaulio išmintis.

Padėti gali tik Vilniaus džiazas:

lygiagretūs pasauliai ir telepatija,

meilės kartėlis ir neregėti erotiniai eksperimentai,

mirtis ir beprotybė.

Liūdnas absurdas ir džiaugsmingas balaganas.

Kraujas, prakaitas ir ašaros. Jaunas žmogus

pats virsta magiška Vilniaus šmėkla,

tačiau šitaip galbūt tampa

visu pasauliu.

R. Gavelio anotacija pirmajam leidimui 1993 m.