1991 m. išleisto romano antroji knyga – tolesnis menininko portreto tapymas ir to, kas jau nutapyta, nagrinėjimas.

Kūrinyje rašytojo sąmonė tarsi šikšnosparnis nakties drugius gaudo Atminties signalus, atklystančius iš penkiasdešimties metų gelmės. Nereikėtų stebėtis, kad menininko pojūčiai nuklysta kiek į šalį, į šalikelę – jam rūpi ne pats kelias, o šalia vieškelio skurstantis laukinių rožių krūmas ar šalikėlės griovyje lediniu girtuoklio miegu miegantis laikas.