Žodyną sudaro apie 12 tūkst. vietovardžių: gyvenamųjų vietų vardų (Lietuvos Respublikos, lietuvių etninių žemių, lietuvių tremties vietų, istorinių baltų žemių ir Lietuvos etnografinių sričių, taip pat oficialiųjų (rusiškųjų) Karaliaučiaus krašto vietų vardų, reikalingų tarpvalstybiniam bendravimui, su nuorodomis į lietuviškus vardus), Lietuvos ir lietuvių etninių žemių vandenvardžių, miškų, pelkių ir durpynų, salų ir kyšulių, kapinynų ir pilkapynų, orografinių vardų (aukštumų ir žemumų, pakilumų ir dubumų, kalnų bei piliakalnių ir kitokių žemės paviršiaus elementų vardų). Kaip priedas prie žodyno pridedami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinti valstybių ir valstybių sostinių vardai. Žodynas skiriamas bendrinės kalbos vartotojams – žurnalistams, skleidžiantiems informaciją apie visos Lietuvos įvykius, taip pat redaktoriams, mokytojams, savivaldybių tarnautojams, įvairių turizmo schemų, žemėlapių, turistinių knygelių autoriams ir leidėjams, kelininkams, darantiems kelio ženklų užrašus, ir visiems kitiems, kurie susiduria su bendrine vietovardžių vartosena. Žodyno rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.