Tai pirmojoje autoriaus knygoje („Kai mes mylėjome vienas kitą“, 1980) publikuota apysaka. Šis, antrasis, leidimas ne tik pataisytas, bet ir papildytas. Pakoreguotas siužetas, patikslinti dialogai, atsirado naujas - mokytojo Žarckaus paveikslas. Kūrinio centre - sumanus paauglys, jautriai reaguojantis į tėvų nesutarimus, dramatinę įtampą šeimoje. Vaizduodamas tėvų ir vaikų bei pedagogų ir mokinių tarpusavio santykius, rašytojas ironizuoja paiką suaugusiųjų gyvenimą, optimistiškai žvelgia į jaunus apysakos herojus, kurių paveikslai itin šviesių spalvų. Žaismingas pasakojimas, autentiška kalba, dinamiškas veiksmas, humoras - esminiai šios, ne tik paauglių auditrijai adresuotos, knygos bruožai.