Tai romanas, kuriame dėl rašytojo fotografiškai tikslios atminties, preciziškai dailaus sakinio ir jautrios plunksnos nepaprastai tiksliai pavaizduotas dramatiškas moters gyvenimo paveikslas, aukštosios XIX a. Prancūzijos gyvenimo būdo mados ir dvasinės negandos.

"Gyvenimas, matote, nėra nei toks jau geras, nei toks jau blogas, kaip galvojama. {...} du žmonės niekada negali prasiskverbti iki vienas kito sielos, iki minčių gelmių, {...} jie gali eiti šalia vienas kito, kartais apsikabinę, bet ne susilieję, ir kad dvasinė mūsų esmė visą gyvenimą klaidžioja vieniša."