Knygoje pasakojama apie VII-XIII a. keliones, apie tos epochos žmonių siekius praplėsti žinomo pasaulio ribas. Vidurinių amžių keliautojai pernešinėjo iš vienos šalies į kitą įvairius tikėjimus, madas, amatų tradicijas, meno kūrinius ir rašto paminklus. Taip atsirado tam tikra vidurinių amžių Eurazijos kultūrų vienovė.

Autoriaus pateikta gausi literatūros, archeologijos, meno istorijos medžiaga rodo, kokie glaudūs buvo įvairių tautų ryšiai ir kokį vaidmenį šiame procese atliko vidurinių amžių „argonautai“.