„Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą“ (1991) pripažintas geriausiu metų romanu Serbijoje. Jis parašytas veidrodiniu principu; šiame kūrinyje Hera ir Leandras, du magiški meilužiai, skiriami ne tik Helesponto sąsiaurio, bet ir dviejų šimtmečių, tiesiogine šio žodžio prasme susitinka knygos viduryje.

Rašytojas įkvėpimą ir savo kūrinio modelį aptiko tūkstantmečio senumo lyrinėje meilės istorijoje, kadaise papasakotoje gramatiko Museo.