Romanas "Velionis Matija Paskalis" buvo rašomas dramatiškoje situacijoje, kai ligonė žmona patį Pirandello buvo lyg ir prikausčiusi prie namų. Jis dienomis prižiūrėdavo žmoną, naktimis rašydavo romaną. Šiame romane atsiskleidžia žmogiškojo "aš" reliatyvumas, galėjimas jį lyg kaukę pakeisti, priderinti prie aplinkybių.