Klestinčio verslininko žmona palieka savo vyrą dėl rašytojo, su kuriuo susipažino prieš valandą. Po kelių mėnesių ji grįžta namo, bet tik tam, kad, mylimojo pakviesta, paliktų juos visam laikui.

Rašytojas šią istoriją gvildena nepaprastai subtiliai ir skvarbiai. Jaunos ir gražios Marion lūpomis jis pasakoja apie turtą, įkalinantį žmogų beprasmiškose konvencijose, tikro ir garbingo gyvenimo paieškas, menininko egzistencijos prieštaringumą bei lemtingą mylinčiųjų nesusikalbėjimą.

Novatoriškai plėtodamas literatūrinę Flaubert'o ir Kafka'os tradiciją, Nossackas sukuria įtaigią parabolę apie šiuolaikinę visuomenę, meną ir žmogiškų santykių peripetijas.