Jaunos rašytojos romane susipina dvi amžinos – meilės ir mirties – temos. Šio pasakojimo negalėtum palyginti su perlų karoliukais, veriamais ant siūlo. Veikiau tai panašu į jūroj glūdinčią kriauklę, kurios viduje mirguliuoja švarus perlamutras, o išorė tamsi, aplipusi dvokiančiiu dumblu. Tokie ir romano veikėjai – skirtingi, o jų jausmų ribos – plačios. Gražią Holės ir Flečerio meilę temdo juodaodžio mirties ir nevaldomų aistrų varginamo Bo Dikenso paslaptis. Pamotė Gvinė kantriai veda motinos apleistą mergaitę į suaugusiųjų pasaulį, ir Holė virsta tokia moterimi, kuriai Flečerio tėvas pasijunta dėkingas už per vieną vasarą subrendusį sūnų.