Rinkinys „Vaisių rinkimas“ bengalų kalba pasirodė 1896 metais (anglų kalba – 1916-aisiais). Tai nauja poeto kūrybos pakopa. Prabėgo vaikystė, jaunystė, atėjo brandos, pilnatvės, vaisių rinkimo metas. Gyvenimas nebepanašus į gėlę, kuri nerūpestingai barsto savo žiedlapius, - jis kaip vaisius, trokštantis paaukoti save, pasidalyti sukaupta per ilgus metus patirtimi. Poetas šį rinkinį parašė dar palyginti nesenas (mirė sulaukęs aštuoniasdešimties, bet gyvenimo pabaigoje daugiausia tapė), tačiau jis stebina nepaprastu brandumu.

„Vaisių rinkimas“ – filosofinė lyrika. Tęsiamas ankstesniuose rinkiniuose pradėtas nuoširdus dialogas su Dievybe, Mokytoju, kurio be galo ilgimasi. Gyvenime mes dažnai sutinkame Dievą, bet neatpažįstame ir nesuvokiame Jo ženklų prasmės. Vis dėlto ateina laikas, kai ne tik Dievas supranta žmogų, bet ir žmogus pasijunta suprantąs Mokytojo kalbą.

„Vaisių rinkimas“ tiesiog tvyksčioja filosofinės išminties spinduliais. Poetui pavyko surasti nepaprastai gražių metaforų ir kitų meninės išraiškos priemonių. Šiuo šedevru gėrisi viso pasaulio skaitytojai, kurių širdis neabejinga grožiui ir dvasingumui.