Derindamas klinikinės psichoanalizės įžvalgas ir naują požiūrį į kultūrinę antropologiją, analizuodamas infantilius ir brandžius, šiuolaikinius ir archajinius žmogaus motyvacijos veiksnius, ,,Vaikystės ir visuomenės" autorius nagrinėja vaikų ugdymo ir kultūrinių laimėjimų ryšį. Pirmą sykį išleista, ši knyga buvo pripažinta ,,retu ir gyvu europietiškosios ir amerikietiškosios minties socialinių mokslų srityje deriniu" (Margaret Mead ,,The American Scholar"). Išversta į daugelį užsienio kalbų, ši knyga ilgainiu tapo klasikiniu veikalu apie socialinę vaikystės reikšmę.