„Motina mane gali mušti, kiek tik nori, bet neleisiu, kad ji palaužtų mano ryžtą bet

kokiu būdu išlikti gyvam.“

Šioje knygoje pasakojama sukrečianti istorija, kurią išgyveno pats knygos autorius – Deivas

Pelzeris. Tai neįsivaizduojamas vaiko pasakojimas, atskleidžiantis vieną sunkiausių vaikų

prievartos atvejų Kalifornijos istorijoje.

Deivui buvo vos 7 metai, kai nestabilios emocinės būklės alkoholikė motina pradėjo jį

žiauriai mušti, marino badu ir nekaltam vaikui taikė vis baisesnius bausmių būdus, kurie

prilygo egzekucijoms. Ilgainiui neigdama net jo tapatybę, motina Deivą ėmė vadinti

berniuku, užuot tarusi jo vardą, tarsi užmiršusi, kad Deivas yra jos sūnus.

Deivo lovą atstojo senas kareiviškas gultas rūsyje, jis buvo priverstas nuolat dėvėti tuos

pačius purvinus ir suplyšusius drabužius, motina jam šykštėjo netgi maisto – kartkartėmis jis

gaudavo tik sugedusių maisto atliekų, kurių net šunys neėdė. Motina negailestingai privedė jį

prie mirties slenksčio, bet nepalaužė Deivo ryžto išgyventi.