Augalai į mus labai panašūs: turi kojas – šaknis, stuburą – kamieną, rankas – šakas, galvą – viršūnę. Todėl nuėjus į mišką ar vaistažolių pievą, pasijunti tarsi būtum gerų draugų būryje.

Nuo labai senų laikų augalai ir žmonės gražiai gyveno. Vieni kitiems padėdavo.

Ši knyga skirta visiems: ir suaugusiems, ir vaikams, tačiau lengviausiai ją skaitys mokyklinio amžiaus vaikai. O mažiausiems yra skirtos vaistažolių pasakos, kurias mielai paskaitys tėvelis, mamytė, senelis ir senelė.

Vaistažolių poveikis žmogui labai priklauso nuo požiūrio į augalą: tiems, kurie sako, kad jie neveikia, tai iš tiesų ir neveiks, o tiems, kuriems vaistažolės yra nuostabūs draugai ir pagalbininkai, visada padės tiek, kiek tik galės.

Vaistažolių poveikis dar priklauso ir nuo jų surinkimo vietos (augalai mėgsta švarą ir tylą), nuo laiko (tam tikrą valandą ir tam tikroje mėnulio fazėje), taip pat priklauso nuo to, kuris renka (geriau kad tai būtų aukštos dvasinės kultūros žmogus) ir nuo to, kuris naudos šias žoleles.

Ši knyga – tai ne enciklopedija ir ne panacėja, o kvietimas susidraugauti su mūsų draugais – augalais, kurie kiekvieną dieną mus lydi: tai ąžuolas ranka pamojuoja, kai eini į biblioteką, tai kiaulpienė nusišypso, kai brendi per pavasario pievą basas...

Keliaukime visi į šį nuostabų vaistažolių pasaulį!