Žinomo JAV lietuvių prozininko M. Katiliškio novelių romanas „Užuovėja“ bei romanas „Išėjusiems negrįžti“. Pirmasis emigracijoje išėjęs Katiliškio romanas „Užuovėja“ (1952) poetizuoja tarpukario Lietuvą ir vaizduoja ją kaip prarastą rojų.

Romanas „Išėjusiems negrįžti“ (1958) daug kuo primena dienoraštį ar dokumentą, kur aprašyti tragiškiausi 1944 m. vasaros ir rudens mėnesiai. Rašytojas fiksuoja besitraukiančiųjų iš gimtojo krašto realybę – pavojus, badą, išgyvenamą baimę. Šis kone dokumentinis autentiškumas yra viena iš didžiausių kūrinio vertybių.