Pasaulinio garso prancūzų rašytoja, „naujojo romano" krypties atstovė, dramaturgė, kino režisierė, scenaristė Marguerite Duras (laimėjusi Gonlūrų premiją už romaną „Meilužis"), viename mėgstamiausių, autobiografiniame romane „Užtvara nuo vandenyno" pasakoja apie paauglystę Indokinijoje, neturtingos prancūzų šeimos vargus mirus tėvui. Motina už visas santaupas išsinuomojo žemės, bet per vėlai suprato, kad potvyniai niokoja pasėlius ir veltui ji statė užtvaras. Tuščia ir kita viltis – ištekinti dukrą už turtuolio. Siuzana daug laiko praleidžia kino salėse, atsiduodama filmų magijai ir svajonėms apie gražesnį gyvenimą. Motina iš nevilties pasiligoja, vaikai visais būdais veržiasi į miestą ieškoti geresnio gyvenimo.

Kūriniui būdingi nuolatiniai M. Duras motyvai – absoliučios meilės troškimas, jaunos merginos ryšys su pasiturinčiu kitataučiu, jausmai ir svajonės, aistra kino filmams.

M. Duras (1914-1996) gimimo šimtmetis įtrauktas į UNESCO atmintinų sukakčių sąrašą.

„Prancūzų rašytojas ir žurnalistas Žanas Fransua Žoslenas (Jean-Francois Josselin, 1939–2003) 1998 m. savaitraščio „Le nouvel observateur" (rugpjūčio mėn. 20–26 d. numeryje) savo straipsnį „Visa tiesa apie Duras" reziumavo: „Ar ji buvo didi rašytoja? Geriausia sakyti – absoliučia rašytoja. Nes Duras godžiai rijo ir vertė visa, save ir kitus, medžiaga savo kūriniams, vėl ir vėl kartodama kai kuriuos ją persekiojusius motyvus." (cituojama iš www.ve.lt straipsnio „Visa tiesa apie Duras": ji buvo literatūros Piaf. 2014-05-02)