Autorius pirmoje apsakymų knygoje vaizduoja kaimo ir miesto žmones, stengdamasis atskleisti gerąsias jų savybes. Kūriniuose vyrauja nekasdieniškos situacijos, kuriose išryškėja veikėjų slepiamos nuotaikos, jausmai, iš pirmo žvilgsnio nepastebimos savybės. Autorius į vaizduojamąjį objektą žvelgia iš šalies, nevengdamas ir švelnios ironijos. Gamtos vaizdas, dialogas, vidinis monologas, autorinė charakteristika, taikli detalė naudojami gėrio bei grožio teigimui.