Literatūros tyrinėtojo, vertėjo, pedagogo, klasikinės filologijos profesoriaus Merkelio Račkausko (1885-1968) jaunystės prisiminimų knygoje lyg veidrodyje atsispindi XIX a. pabaigos–XX a. pradžios gyvenimas Žemaičių dvaruose, klebonijose, kaimuose, miesteliuose ir miestuose.

Profesorius Tomas Venclova, parengęs savo senelio Užrašų tekstą spaudai rašo: „Knyga, išgulėjusi rankraščio pavidalu penkiasdešimt metų ir liudijanti šimto metų senumo įvykius, iškart įgyja kultūros paminklo statulą. Autoriaus vaizduojama Lietuva yra egzotiška, stebėtinai nepanaši į dabartinę. Apie tą lenkuojančių šlėktų, provincijos klebonų ir zakristijonų, rusinamų gimnazistų pasaulį turime nedaug autentiškos medžiagos. Šį tą užfiksavo Vaižgantas, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana ir kiti, bet autoriaus žvilgsnis, ko gero, tikslesnis ir ne toks literatūriškas. Antra vertus, literatūriniai jo gabumai turbūt neabejotini. [...] Esama ir gana subtilių psichologinių portretų, ir grotesko, panašaus į Nikolajaus Gogolio, ir labai neįprastų to meto literatūrai erotinių dalykų (jie rizikingi, bet šiandien jau nieko nenustebina, o pateikiami gana vykusiai).“

Knygoje pasakojama apie ano meto lietuvių veikėjus Povilą Višinskį, Joną Jabloskį, Juozą Tumą-Vaižgantą, Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę ir kitus. Tekstą papildo kelios dešimtys senų fotografijų iš vaikaičio Andriaus Cvirkos asmeninio archyvo.

„Račkausko Užrašai yra vienas įspūdingiausių šio žanro pavyzdžių lietuvių kultūros ir literatūros istorijoje“, – teigia leidinio įžanginio straipsnio autorius dr. Egidijus Aleksandravičius.