Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dvidešimtmetis Alisteris Urkhartas (Alistair Urquhart) buvo pašauktas į kariuomenę ir su Gordono kalniečių pulku išsiųstas į Singapūrą. 1942 m. pateko į japonų nelaisvę, buvo priverstas tiesti geležinkelį į Birmą, dar vadinamą Mirties geležinkeliu, ir tiltą per Kvė upę. Dirbdami vergiškomis sąlygomis, ten mirė daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Knygoje pasakojama kaip ištvėręs kankinimus, alinantį badą ir cholerą, vyras buvo išsiųstas į Japoniją. Nepasiekus kelionės tikslo, į laivą pataikė amerikiečių torpeda. Dauguma plukdytų karo belaisvių žuvo, tačiau Alisteriui vėl pavyko išsigelbėti – jis penkias dienas vienui vienas plūduriavo ryklių knibždančioje Pietų Kinijos jūroje, kol jį rado banginių medžiotojai. Galiausiai vis tiek išvežtas į Japoniją ir priverstas sunkiai dirbti šachtoje prie pat Nagasakio. Po dviejų mėnesių amerikiečiai ant šio miesto numetė atominę bombą...

Tai neįtikėtina pašaukto į karą jaunuolio išgyvenimo istorija. Nelaisvėje jam pavyko išvengti mirties, nors dauguma jo draugų, karo belaisvių, žuvo.