– Noriu, – išbėrė jis, – kad į mane pasižiūrėtumei. Kad gerai gerai įsižiūrėtumei, o po to

pasakytumei.

– Ką pasakyčiau?

– Ką matei.

Tokiu miglotu prašymu švęsdamas 57-ąjį gimtadienį komikas Dovelis Grinšteinas kviečia seniai matytą draugą, buvusį teisėją Avišajų Lazarą į stendapo vakarą mažame Izraelio miestelyje. Avišajaus laukia sunki užduotis, nes Dovelio pasirodymas nenuspėjamas – ką tik laidęs juokelius staiga pradeda užgaulioti svečius, žalotis, garsiai su savimi kalbėtis, dalytis skaudžiais prisiminimais iš karinės stovyklos, detaliai pasakoti apie patirtą smurtą ir jį labiausiai vaikystėje sukrėtusį įvykį. Anekdotais atskiesta asmeninė drama sulaukia įvairių publikos reakcijų: vieni kvatojasi balsu, kiti tvardosi nesusijuokę, gailestingai šypsosi ar pasipiktinę išeina. O Avišajus stoja į vidinę akistatą su savimi dėl vaikystėje likimo valiai palikto draugo ir svarsto, kaip reikės žodžiais įvardyti tai, ką dabar išvydo...

„Užeina kartą arklys į barą“ – romanas apie draugų išdavystę, netektį, kaltę, skriaudos išpirkimą. Kartu tai pasakojimas apie šių dienų Izraelį, į kurio politinę situaciją nesibaiminama pažvelgti ironiškai.