Iš netrumpos pažinties su prof. Rimantu Kanapėnu „išaugo“ dvi knygos: „Lazerių šešėly“ (1996) ir „Uždegti spindulį“ (2009). Dar sovietmečiu parašiau interviu su juo, žinomu lazerių mokslininku, – man tai buvo nauja tema ir, be abejonės, velniškai perspektyvi. Kad geriau susigaudyčiau terminologijoje ir problematikoje, perskaičiau krūvą knygų apie lazerius. Politikoje įvykus lemtingam virsmui, atnešusiam šaliai Nepriklausomybę, Lietuvos mokslą ištiko šokas: kokia bus tolesnė jo raida, kas finansuos fundamentinių mokslų tyrimus etc.? O gal reikalinga tik tai, kas greitai atsiperka, t.y. pritaikoma praktikoje? Daug kontraversiškų nuomonių sukėlė „Saulėtekio slėnių“ kūrimas. O čia atsivėrė archyvai, atsirado nauja įdomi paralelė: R.Kanapėno dėdė diplomatas M.Šimavičius, prieškary dirbęs Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje, paliko autentiškus prisiminimus. Suma sumarum gimė antroji knyga – „Uždegti spindulį“.