Tomo Venclovos (g. 1937), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, naujų eilėraščių knyga „Už Onos ir Bernardinų“. Už ankstesnį poezijos rinkinį autorius apdovanotas Maironio premija, pelnė „Poezijos pavasario“ laureato vardą. Šiemet už poeziją jis pelnė tarptautinę Zbigniewo Herberto premiją. Rinkinyje – trisdešimt vienas per pastaruosius septynerius metus sukurtas eilėraštis.

Pasak Alfonso Andriuškevičiaus, „smagi epikos ir lyrikos jungtis: ir istoriška, mitologiška, panoramiška, ir – jautru, asmeniška, intymu.“

Už Onos ir Bernardinų,

kur liturginį vardyną

skaito varpinių šeima,

vienuolyną apkabina

šlaitai, smėlis, žaluma.

Po langais – upokšnių vagos,

nuožulnaus kalvyno spragos,

čerpių linija darni,

ir žibintas įsidegęs

atsispindi grindiny.

Šiapus kryžių, šiapus kalno

miestas sutelpa į delną,

o dorėnų kolona

skaidrumu atliepia šalną,

lengvo laiko sklidina.