Legendinė Antono Čechovo pjesė „Trys seserys“ pirmą kartą buvo pastatyta Maskvos teatre 1910 metais. Tai moderniosios dramos pradžią žymintis kūrinys, kaip ir likusios trys A. Čechovo parašytos pjesės, pralenkęs laiką ir palikęs gilų įspaudą literatūroje bei teatre. Dramoje „Trys seserys“ autorius pasakoja apie Olgą, Mašą ir Iriną – buvusias maskvietes, dabar gyvenančias provincijos miestelyje, iš kurio jos trokšte trokšta pabėgti. Jos ilgisi Maskvos šurmulio, jos laukia permainų ir tikisi prasmingesnio gyvenimo, kuris labiau atitiktų jų išlavintą skonį ir išsimokslinimą. Vienintelis dalykas, kuris dar padeda ištverti nuobodų provincijos gyvenimą - laukiamas armijos atvykimas... Seserų svajos kuria intriguojančią takoskyrą tarp jų įsivaizduojamo ir tikrojo gyvenimo, kuris bėga nesustabdoma tėkme su visu tikrovei įprastu neišvengiamumu. Visos seserų viltys dūžta, kai jų brolis veda šiurkščią ir neišauklėtą moterį ir įkeičią namą. A. Čechovas meistriškai atskleidžia personažus ir temą, tad kūrinio kulminacija vienu metu atrodo ir visiškai tikėta, ir nepaprastai jaudinanti. Trys seserys yra išskirtinis pavyzdys personažų, kuriuose tobulai kūrė A. Čechovas – nuobodulys, ilgesys ir abejingumas – tai vyraujantys daugelio A. Čechovo kūrinių veikėjų bruožai. Pjesėje seserų troškimai vaizduojami vienu metu ir jautriai, ir ironiškai, jų portretai pateikiami kaip tuometinės viduriniosios rusų klasės pretenzijų ir beviltiškumo simboliai.