Romanas Trys sekundės dangaus apie kartą, kurią nuo pasaulio skiria trijų sekundžių tarpas. Laike pasiklydusią, niekuo netikinčią nepritapėlių kartą. Tai autentikas, skaudus, kandus, erzinantis, kas ir makabrikas pasakojimas. Negailestingam autoriui užkliūva viskas: meilė, mirtis, tikėjimas, vyrai ir moterys, revoliucija, didvyrikumas, graikų mitai. Nėra temos, kurios jis nesumaltų į miltus. Jo varomoji jėga pyktis ir abejonė, alkoholis ir moterys. Bet ir tai nuvilia. Nuvilia ir bejėgis Dievas, ir mulkiai Homo sapiens, ir pats pasakojimas. Nėra už ko užsikabinti. Kas belieka? Abejoti, iekoti ir pykti, bandyti mylėti. Būti gyvam. Nes trys sekundės dangaus priklauso kiekvienam. Trys sekundės dangaus geri skiepai: nuo perdėto idiotiko optimizmo, nuo praeities nostalgijos, nuo kvailo entuziazmo ir seilėto sentimentalumo. Žmogus yra tarp angelo ir gyvulio. Tą Sigitas Parulskis mums nuolat ir primena.