Jono Užpurvio – reikšmingas kalbotyros veikalas. Knyga sudaryta iš trijų dalių su garso įrašais kompaktinėje plokštelėje. Pirmoji, vertingiausia dalis – „Saugų tarmė“ – paskirta gimtosios tarmės tyrinėjimams, kurioje aprašoma saugiškių šnekta, pateikiama vienuolika tarminių tekstų kartu su garso įrašais, įkalbėtais paties autoriaus. Pridėtas tarmybių žodynėlis, parengtas kito žymaus lietuvininkų kalbininko Viliaus Pėteraičio. Antrojoje dalyje – „Upės ir miesto vokiško pavadinimo kilmė“ – istoriniame kontekste aiškinama Nemuno ir Klaipėdos vardų kilmė, remiamasi senaisiais rašytiniais šaltiniais. Trečioji dalis – „Donelaičio kūrybos eiga“ – paskirta šio kūrinio genezės tyrimams. Knyga skirta kalbininkams, humanitarinių mokslų specialistams, filologijos studentams, Pamario krašto žmonėms ir kitiems plačių interesų skaitytojams.