Antano Baranausko 1858–1859 m. lietuvių kalba parašyta poezija, nepaisant jos poetinio įtaigumo bei politinio, visuomeninio ir religinio aktualumo, lieka „Anykščių šilelio“ paunksmėje. Norint atgaivinti XIX a. kūrinius, ir šiandien uždegančius dvasią, juos reikia mokėti perskaityti.

Šiuo leidiniu „Trys giesmės apie Lёtuwū“ siekiama rekonstruoti trijų Baranausko kūrinių prasmes bei skambesį garso takelyje. Autentiškumo požiūriu šie trys kūriniai skiriasi. Pirmoje vietoje neabejotinai yra „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva“, autoriaus nusiųstas Hugo Weberiui. Kiti du kūriniai „Kelionė Petaburkan“ bei „Dievo rykštė ir malonė“ išliko tik kitų asmenų nuorašuose, chaotiškai atspindinčiuose XIX a. vidurio anykštėnų tarmės fonetiką.