Gyvulinės pasakos – labai gausus tautosakos žanras. Tai vienos seniausių pasakų, kurių ištakos siekia pirmykštę bendruomenę. Joms būdinga alegorija, humoras ir satyra. Čia žmogus bendrauja su gyvūnais kaip su lygiomis būtybėmis, turinčiomis neigiamų ar teigiamų bruožų. Jose gausu neįkyrios didaktikos; ryški gėrio pergalė ir daugybė satyrinių scenų.