Gyvūlinės pasakos- labai gausus lietuvių tautosakos žamras. Tai vienos seniausių pasakų, kurių ištakos sieka pirmykštę bendruomenę. Joms būdinga alegorija, humoras ir satyra. Čia žmogus bendrauja su gyvūnais kaip su lygiomis būtybėmis, turinčiomis neigiamų ar teigiamų bruožų. Jose gausu neįkyrios didaktikos; ryški gėrio pergalė ir daugybę satyrinių scenų.