Eilėraščių knygoje „Trijų gurkšnių istorija“ autorė Loreta Ripskytė fiksuoja praeities erdvėlaikį, skrupulingai apibūdindama įvairiausias detales, gamtos reiškinius ir daiktus. Intymūs išgyvenimai, prisiminimai plūsta per pojūčius, sapnus ir kiek netikėtai skaitytojus atveda prie šiuolaikinių, globalinių problemų, kolektyvinių traumų, skausmingų patirčių. Taip autorė tarsi sufleruoja, kad žmogaus atmintis gali būti dvejopa – „kai ko niekada negali pamiršti / kai ko – atsiminti“.