„Gimiau 1993 metais Vilniuje. Gyvenau rajone, kuris panašus į apleistą kosminę stotį. Mokiausi Karoliniškių gimnazijoje. Baigusi filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, įstojau į literatūros antropologijos ir kultūros magistrantūrą. Kartais eilėraščius įkurdinu tarp garsų, virstančių kog levál muzika. Laikui bėgant nustojau rašyti dienoraštį, nors ir žinojau, kad nuo­tykiai nesibaigia. Nedingsta ir vidinis refleksas atliepti keistesnius dirgiklius. Eilėraščių rašymą paprastai lemia tas pats įsišaknijęs po­reikis fiksuoti įspūdį, rinkti akimirkų nuorašus, neprarasti pastabu­mo spalvingai tikrovei ir vaizduotės kūriniams, nugirsti poteksčių obertonus, ieškoti vardų savųjų plokščių tektonikai. Kartais laiką norisi tirštinti, jei ir neproporcingai, intuityviai, jei ir negrabiomis rankomis rėminant visa persmelkiantį trapumą. Stengiuosi prisijau­kinti daiktų dūzgesį, kol nepatvarios būsenos stingsta inkliuzuose“ – Greta Ambrazaitė. Viršeliui panaudotas autorės kūrinys. Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.