Vlado Terlecko knyga, atskleidžianti didžiausių Lietuvos kančių ir kovų laikotarpį, yra absoliučiai unikalus kūrinys. Ji pasakoja istoriją, kurios dauguma lietuvių dar nėra įsisąmoninę. Pirmieji dešimtmečiai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – tai laikotarpis, kai sovietinio reakcionizmo tendencijos įsitvirtino kaip visuomenėje dominuojanti nuotaika. Ryški tos nuotaikos išraiška lietuviškos istoriografijos kontekste buvo Lietuvos gyventojų patirtų kančių menkinimas, jų priešinimosi niekinimas, o ypač – pastangos kai kurias represines ir okupacines struktūras pateikti teigiamai nušviestas, net aptepliojant jas jaukiai romantiškomis spalvomis.