Vokiečių filosofo F. Nietzsche's (1844–1900) knygoje „Tragedijos gimimas“ menas traktuojamas kaip apoloniškojo (racionalaus, harmoningo) ir dionisiškojo (instinktyvaus, iracionalaus, tragiško) dvasios pradų pusiausvyra, kurią tobulai ikūnija senovės graikų autorių tragedijos.