Terabitiją buvo jų paslaptis, ir labai gerai, nes jis nebūtų galėjęs jos nusakyti jokiam pašaliniam žmogui. Jau leisdamasis nuo kalvos miško link jis pajunta, kaip kūną užlieja šilta, maloni banga. Kuo arčiau išdžiūvusio upelio ir šunobelės su kalbančią virve, tuo smarkiau tuksiti širdis. Su pašėlusiu džiaugsmu pasičiupęs virvę jis per skrieja upelį ir iš lengvo nutupia kitoje pusėje-išsyk tarytum paūgėjęs ir sutvirtejes toje paslaptingoje šalyje