Romane vaizduojama XVI a. antrosios pusės Lietuva. Mirus Žygimantui Augustui, paskutiniam Gediminaičiui, sostą ilgam užėmė svetimšaliai. Valstybei grasino ne tik išorės priešai, ją nuolat draskė politinės ir religinės kovos.

Pagrindinis kūrinio veikėjas – jaunas jėzuitas, Vilniaus kolegijos auklėtinis Kazimieras Tautgirdas. Ordine jis tikėjosi atsiduoti savo dievobaimingos sielos rūpesčiams, tačiau ilgainiui patyrė jo tikslų ir kėslų niūrią žemišką prigimtį.