Šioje Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Grigorijaus Kanovičiaus (1929–2023) knygoje rasite įvairių jo pasisakymų, interviu ir kalbų, kurios buvo išsibarstę po periodinių leidinių puslapius nuo 1988-ųjų, nuo lietuvių ir žydų tautinio atgimimo laikų.

Kaip Sąjūdžio iškeltas pasku­tiniojo Sovietų Sąjungos liaudies suvažiavimo ­deputatas, kaip pirmasis pokario Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas, pagaliau kaip į Izraelį emigravęs vienišas rašytojas, Kanovičius viešuose žodžiuose ar atsakydamas į žurnalistų klausi­mus žadino sąmoningumą, skatino kritinį žvilgsnį į istoriją ir dabartį, nuolat pabrėždamas moralinių vertybių svarbą. Daugeliui jis buvo kompasas ieškant egzistencinės ir istorinės tiesos.

Visiems žinoma, ­kokio būta Kanovičiaus — rašytojo; mažai kam žinoma, kokio jo būta žmogaus. ­Knygoje esantys tekstai ir atskleidžia rašytojo asmenybę, ir ­padeda geriau suvokti jo kūryboje keliamas bendražmogiškąsias problemas.

Sudarė ir įžangos žodį parašė Virginijus Gasiliūnas.

Knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis.