„…be 1937 metų Maskvos neįmanoma suprasti, ką Europai reiškė XX amžius.“

„Teroras ir svajonė. Maskva 1937-ieji“ – monumentalus veikalas, skirtas Sovietų Sąjungos sostinei, kai Stalino diktatūra buvo pasiekusi savo apogėjų.

Teroro uraganas užvaldo visuomenę, suparaližuoja ją ir visiškai sugriauna. Karl Schlögel kantriai ir tiksliai rekonstruoja stalininio režimo augimą ir tapsmą visuotiniu, totaliniu siautėjančiu teroru, lemtingaisiais 1937- taisiais sunaikinusiu pusantro milijono žmonių.

Žmonių dingimai, parodomieji teismo procesai, visuotiniai skundimai, Ordžonikidzės savižudybė ir viešas laidotuvių ritualas – žiauri ir absurdiška ano meto Maskvos tikrovė išsiskleidžia prieš akis visa jėga. Tačiau tai – tik viena istorijos pusė: teroristinio režimo šešėlyje Stalinas siekė sutverti naują visuomenę. O naujosios visuomenės epicentras, žinoma – Maskva.

Milžiniški pastatai, Tarybų rūmai ir nuostabus sportiškas naujasis jaunimas. Sovietų aukštuomenė su meno kolekcijomis ir sovietinis Holivudas; žmonės, alpstantys iš bado ir nuo gausos lūžtančios parduotuvių vitrinos. Visa tai sukuria prieštaringą ir nepaprastai įspūdingą 1937-tųjų metų panoramą. Maskva, kurioje teroras neatsiejamai susipynė su svajonėmis apie idealią sovietų visuomenę, iškyla prieš akis kaip sostinė, kuri tuo metu lėmė pasaulio istorijos eigą.