Jei vaikas lieka vaiku, nei jis, nei jo tėvai nesijaučia laimingi. Jei suaugęs žmogus netampa vaiku, jis taip pat nėra laimingas. Olegas rašo apie vaiko auginimą, bendravimą, tapatybės ieškojimą, paklusnumą vyresniesiems, maištavimą, taip pat apie tėvų vaidmenį vaikui tampant suaugusiu žmogumi. Dalia kalba apie tai, kaip suaugusiajam vėl tapti vaiku, kaip jį atrasti savyje – linksmą, paprastą ir naivų – ir suteikti jam naują gyvenimą. Autoriai mėgina įrodyti, kad žmogus gali būti laimingas! Olegas Lapinas, gydytojas psichoterapeutas, daug rašantis apie žmonių santykius, ir Dalia Lapinienė, meditacijos mokytoja, susitinka su skaitytojais trečią kartą. Šioje knygoje jie kalba apie vaiką, jo raidą, apie vidinį vaiką. Kiekvienas turime tą nesenstančią sielos dalį, kuri visuomet jaučiasi vaiku, geba jautriai išgyventi, kurti, džiaugtis ir intuityviai suprasti žmones. Užaugę mes dažnai užsidedame „kaukes“ ir pamirštame vidinį savo vaiką. Kaip auginti vaiką, kad išsaugotumėme vidinį vaiką? Kaip suaugusiam žmogui susitikti su šia sielos dalimi ir tapti savimi – apie tai šioje knygoje. Joje rasite daug vaikų psichologijos ir psichoterapijos pavyzdžių. Knygoje susikerta du keliai – iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį ir iš suaugusiųjų į vaikystę, tad ji ir pavadinta „Ten ir atgal“. Vaikas atsiranda dviem būdais: pirma, jį pagimdo jo motina, antra, kai suaugęs žmogus tampa vaiku. Antrąjį būdą kažkodėl priimta vertinti ironiškai. O mes žiūrime į jį teigiamai.