Tik grožinis pasaulis man atrodo rožinis...

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ (g. 1960) pelnė Nacionalinė kultūros ir meno premiją „už skvarbią visuomenės analizę, už eseistinio teksto kokybę" (2015) bei Europos Sąjungos literatūros premiją už knygą „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (2010).

„Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ – trečioji rašytojos knyga. Ankstesnės: „Suplanuotos akimirkos. Esė rinktinė“ (2004) ir „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos. Esė rinkinys“ (2010).

„Giedrą Radvilavičiūtę dėl maudymosi kitų autorių tekstuose – knygose, žurnaluose, filmuose, paveiksluose – bent iš dalies galima laikyti, tariant nūnai madingu ir dar nenudėvėtu terminu, postprodukcine' rašytoja [...] G. R. literatūriniai judesiai, [...] įvairių žargonų supynimas, harmoningais sąskambiais ir disonansais grįstų frazių gamyba, smagūs taiklūs posakiai, – šie judesiai ne tik suteikia teksto skaitymo malonumą, bet ir turi galios sukelti ekstazę...“ – Alfonsas Andriuškevičius, Šiaurės Atėnai

„Radvilavičiūtės tekstai bando atskleisti tiesą, kuri savaime nėra akivaizdi, vienareikšmė, faktais išsemiama. Ji atveriama neslepiamu poetiniu mąstymu: „patikrinkite, koks vėjo skonis...“ – Nora Bossong, iš įžangos G. R. esė rinkinio vokiškajam leidimui

„[G. R. eseistika] konceptualiai elegantiška kaip fizikos lygtis, su pasakojimais pasakojimuose, išryškinanti teksto bei tikrovės sąveiką ir vaizduojanti gyvus charakterius, įsipynusius į sluoksniuotą naratyvą.“ – Vincent Czyz, World Books Review: Best European Fiction 2010