Knygoje pateikiama prancūzų literatūros kritiko ir kultūros tyrinėtojo, struktūralisto R. Barto esė „Teksto malonumas“, esė apie Floberą, Larošfuko, La Briujerą, Prustą ir kt.

R. Bartas, remdamasis išskirtinai teksto stuktūra, atskleidžia autoriaus idėjinę, socialinę bei istorinę poziciją: „Literatūriniame tekste slypi atsiribojimas nuo istorijos ir kartu jos svajonė: kaip Būtinybė jis liudija įvairių kalbos formų nesuderinamumą, neatsiejamą nuo klasių nesuderinamumo; kaip Laisvė jis yra šio nesuderinamumo sąmonė ir pastanga, siekianti jį peržengti“.