Pokalbiai apie gyvenimą virto knyga. Šis virsmas buvo organiškas kaip vandens tėkmė. Sutikti žmonės – su savais klausimais, savais poreikiais – tikiuosi, išgirdau juos, o jie išgirdo mane. Dalijomės. Augome. Vaizdo įrašai persikėlė į lapus, o tada susidėliojo į knygą.

Skirtingos situacijos, skirtingi žmonių išgyvenimai, mūsų bendri pamąstymai. Šalia – ištraukos iš asmeninio dienoraščio. Jį rašiau Peru džiunglėse, kur kelis mėnesius gyvenau su vietiniais šamanais.

Knygoje gvildenami klausimai atspindi daugeliui aktualias temas. Tad kiekvienas, kas panorės, ras erdvės pabūti kartu ir gal net kažką perims, panaudos praktiškai. Manyčiau, bet kuriuo atveju knyga įtrauks. Tereikia jai skirti laiko.

Oleg Kovrikov

„Šios knygos nepavyks perskaityti vienu prisėdimu. Perskaitai pastraipą ir sutrinki. Apgirsti nuo gylio, nuo bandymo suvokti esmę. Turi stabtelėti ir pamąstyti – o kaipgi mano gyvenime? Ir tai sužadina tiek vidinių impulsų! Naujų dalykų suvokimas netikėtai išsilieja ašaromis ar sarkastišku juoku, prislegia beviltiškumu ar paskatina atverti širdį. Tai toks vidinių potyrių atgarsis į išgirstą mintį, išgirstus žodžius – prasiskverbę į giliausią sąmonės kertelę jie daro savo darbą. Darbą, kuris palieka labai gilų pėdsaką. Gyvenimo situacijos, mintys, klausimai, į kuriuos nėra atsakymo, tarsi suplaukia į viena, ir galiausiai... kažkas sprogsta.“ – Dalia Mikelionienė